Ar vienoje Lietuvoje mes gyvename, arba Kaip skiriasi ugdymosi galimybės periferijoje ir didmiesčiuose?

Dažnai diskutuojame apie ugdymosi kokybę – kiek ir kokių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vaikas turėtų gauti mokykloje ar neformaliajame švietime.

Pasigirsta nuomonių, kad vaikai mažų miestelių ar kaimų mokyklose kasdien susiduria su visai kitokiomis problemomis negu jų bendraamžiai didmiesčiuose.

• Kodėl vaikai lanko mokyklą? Ko iš mokyklos tikisi (kokius lūkesčius kelia) vaikai, jų tėvai bei mokytojai periferijoje ir didmiesčiuose?
• Ar galima vienodai vertinti tuos vaikus, kurie į mokyklą ateina nemokamų pietų bei saugios aplinkos, ir tuos, kurie ketina stoti į aukštąsias mokyklas?
• Kokią informaciją apie mokinių pasiekimus didmiesčiuose ir periferijoje atskleidžia PISA tyrimai?
• Kokią pagalbą mokykla siūlo mokiniams iš skirtingų socialinių sluoksnių, su skirtingais poreikiais ir lūkesčiais? Kaip mokyklos užtikrina mokinių ugdymo(si) kokybę? Kokios institucijos skuba į pagalbą mokykloms, tėvams, mokiniams?

Apie tai – moderuojamoje diskusijoje Ar vienoje Lietuvoje mes gyvename, arba Kaip skiriasi ugdymosi galimybės periferijoje ir didmiesčiuose?

Diskusijos dalyviai:

• Dr. Rita Dukynaitė, EBPO PISA Valdybos narė, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vadovo pavaduotoja.
• Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ direktorius
• Žilvinas Mažeikis, NVO „Socialinis sufleris“ vadovas
• Ana Pavilovič-Jančis, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos specialioji pedagogė metodininkė, biologijos vyresn. mokytoja, NMVA mokyklų išorės vertintoja
• Lina Straukė, po Rytų Lietuvą keliaujančios  stovyklos „Voratinklis“ koordinatorė.