Pasak psichologės, knygų autorės Elaine N. Aron, apie 20 proc. vaikų yra itin jautrūs. Itin jautrus vaikas – koks jis? Jis gali verkti ateinant į mokyklą, prieš ką nors darant jam reikia pagalvoti, pasikeitus situacijai gali pradėti panikuoti. Taip pat dažnai jį gali ištikti isterija „lygioje vietoje“, rodos, be jokios suprantamos priežasties. Pateikus kritiką (net ir konstruktyvią), jis gali atsisakyti iš viso atlikti užduotį arba susigraudinti. Itin jautrūs vaikai daug stipriau reaguoja į pakeltą balso toną, net jei tai nukreipta ne į juos. Jiems sunku greitai pakeisti veiklą. Jie greitai išsigąsta, o išsigandę gali pradėti muštis, mėtyti daiktus ir pan. Jie visur siekia tobulumo ir turi didelę baimę suklysti, o su jaučiama neteisybe gali kovoti kumščiais arba destruktyviu elgesiu. Kitais kartais jie gali būti ir labai kūrybiški, draugiški, atsipalaidavę, bendraujantys ir keliantys perdem brandžius savo amžiui, egzistencinius klausimus. Ir jei mes gebėsime atpažinsime vaiką kaip itin jautrų ir suprasime, kaip tinkamai su juo elgtis, jis keis pasaulį padėdamas ir sau ir kitiems. Kuomet IJV jaučiasi saugus, jis „pranoksta” pats save – ne tik akademiniais pasiekimais, bet ir stipriu dvasinių vertybių pamatu.