STEAM ugdymas dažnai suvokiamas kaip papildoma priemonė, plėtojanti bendrąsias ir dalykines formaliojo ugdymo kompetencijas. Ugdymo turinyje vyrauja arba tiriamoji veikla – atliekamas tyrimas, arba kūrybinis-techninis procesas – sukuriamas produktas / kūrinys ar modelis. STEAM pamokai priskiriama tiriamoji, iliustruojamoji ar pramoginė funkcijos. Tačiau ugdymas neįsivaizduojamas be mokinių aktyvaus įsitraukimo į veiklą, turinio integralumo. Koks būtų palankiausias STEAM ugdymo modelis?
STEAM ugdymo veiklose vyrauja mokytis veikiant ir mokytis žaidžiant požiūriai. Gvildensime konstruktyvistinį požiūris į ugdymą, kaip sąmoningą (reflektyvią) veiklą, konstruojant žinias ir įgūdžius, reikalingus iškeltai problemai spręsti. Svarstysime ir iliustruosime, kokios priemonės padeda plėtoti STEAM ugdymo turinį, formuoti palankią ugdymosi aplinką. Apžvelgsime priemones, skirtas gamtos ir technologinių mokslų mokymui bendrojo ugdymo mokyklose 1–8 klasėse.
Elektronikos mokymas – svarbi technologinio ugdymo sritis. Parodysime, kaip mikrovaldiklių (mikrokompiuterių) elektronika – micro:bit, Arduino, Raspberry Py – tampa universalia ugdymosi platforma, jungiančia bendrąsias ir dalykines gamtamokslines, technologines, informacines bei matematines kompetencijas.
Lektoriai: Marius Narvilas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų vyr. mokytojas; Dr. Paulius L. Tamošiūnas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslo darbuotojas.